Panevėžio rajono anglų kalbos mokytojai ir metodinių būrelių pirmininkai dalyvauja ilgalaikėje programoje „Tarpdalykinė integracija“. Pirmasis programos modulis „Estijos švietimo inovacijos DI iššūkių kontekste“ vyko Estijos Respublikoje.

Susipažinimas su Estijos švietimo sistema ir jai kylančiais iššūkiais vyko Latvijos ir Estijos pasienyje įsikūrusioje Valgos gimnazijoje. Gimnazijos direktorius Andrus Muruumaa parodė gimnazijos erdves ir pristatė įstaigą. Buvo įdomu išgirsti apie tai, kad dauguma mokytojų yra baigę Valgos gimnaziją ir po studijų sugrįžę atgal, todėl mokytojų gimnazijoje netrūksta. Vienintelė problema – matematika, šio mokomojo dalyko mokytojai jau 86 metai, ji trykšta energija ir džiugina mokinių matematikos pasiekimais, tačiau pamainos sau dar neužaugino. Gimnazijoje mokosi 10–12 klasių mokiniai, todėl mokyklos erdvės akademiškos. Informatikos pamokų metu mokiniai neskirstomi į pogrupius, visa klasė mokosi kartu, anot direktoriaus, mokinių skaitmeniniai gebėjimai yra aukšti ir mokymosi iššūkių dėl didelio mokinių skaičiaus informatikos pamokose nekyla. Gimnazijoje įrengtas mokinių poilsio kambarys, kuriame mokiniai ir ilsisi, ir žaidžia stalo žaidimus, ir užkandžiauja. DI iššūkiai sprendžiami priimant bendrus susitarimus, ir direktorius, ir mokytojai daug kalbasi su mokiniais, domisi, kokias knygas jie skaito ir kt. Esame dėkingi direktoriui Andrus Muruumaa, kuris mus sutiko priimti brandos atestatų įteikimo išvakarėse.

Antroji programos modulio „Estijos švietimo inovacijos DI iššūkių kontekste“ vyko Tartu universitete. Dalyvavome keturiose paskaitose „Tartu universitetas ir jo istorija“ (Eva-Kaia Vabamäe, plėtros ir komunikacijos vadovė); „Dirbtinio intelekto naudojimas mokyme ir mokymesi – kas Tartu universitete padaryta siekiant jį skatinti (ir kartu išvengti)“ (Helen Hint, akademinio raštingumo dėstytoja, programos direktorė); „Internetiniai („Zoom“ ir „Moodle“) kursai estų kalbos kaip užsienio kalbos mokymuisi (Linda Palts, estų kalbos mokytoja, mokymo meistriškumo ambasadorė); „Pagrindinės studijų kalbos pakeitimo į estų kalbą procesas visose Estijos mokyklose (Kerttu Rozenvalde, kalbos politikos ir estų kalbos kaip antrosios kalbos docentė)“. Tiek gimnazijoje, tiek universitete daug dėmesio skyrėme perėjimo nuo rusų prie estų kalbos problemai, siekiant ją išspręsti kyla pakankamai daug iššūkių: trūksta mokytojų, galinčių mokyti estų kalba, besimokantieji įvardija, kad perėjimui skirtas laikas yra per trumpas. Labiausiai Panevėžio rajono mokytojus įtraukė estų kalbos mokytojos Lindos Palts paskaita, kurios metu lektorė pristatė parengtą mokymo turinį „Moodle“ platformoje, papasakojo, kaip nuotolinius „Zoom“ mokymus derina su kontaktiniais, pademonstravo savo parengtą mokymo(si) medžiagą. Pabandę ištarti estų kalbos garsus, supratome, kad ši kalba mums būtų kietas riešutėlis.

Trečioji programos dalis ir savarankiški darbai vyko Tartu universiteto ir Estijos nacionaliniame muziejuose. Džiaugiamės programos dalyvių smalsumu ir žingeidumu, Tartu universiteto muziejaus paslaptis tyrinėjome net iki aštuntos vakaro valandos! Estijos nacionalinis muziejus sužavėjo ekspozicijų gausa ir interaktyvumu, muziejuje sudarytos puikios sąlygos patyriminiam mokymuisi.

Tartu vadinamas studentų miestu, o mūsų prisiminimuose jis išliks kaip jaunystės ir gėlių miestas. Birželio 18 d. buvo teikiami Tartu universiteto diplomai, o birželio 19 d. Estijos nacionaliniame muziejuje vyko atestatų įteikimo šventės, todėl visose miesto erdvėse akį džiugino šventiškai nusiteikęs ir pasipuošęs jaunimas bei jų artimieji, nešini įvairiaspalvių žiedų puokštėmis.

Tikimės, kad Panevėžio rajono mokytojams Estijos švietimo pavyzdžiai suteiks naujų kūrybinių idėjų vienai iš Panevėžio rajono švietimo centro metodinės veiklos krypčių – tarpdalykinei integracijai. Antras programos modulis „Kūrybinės švietimo ir kultūros įstaigų partnerystės: praktiniai pavyzdžiai“ vyks artėjant naujiems mokslo metams, rugpjūčio 28 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje. Tikimės, kad pavyks rasti naujų kultūros ir švietimo sektorių integracijos idėjų, kurios praturtintų mokytojų metodinę veiklą bei įtraukiant mokinius į Panevėžio rajono kultūrinio paveldo pažinimą ugdytų pilietines mokinių kompetencijas.

Programa finansuojama Panevėžio rajono savivaldybės lėšomis.

Programos vadovė – Renata Jankevičienė, Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja