Per Saksonijos Šveicariją iki Drezdeno
Gegužės 20−22 dienomis Panevėžio rajono Trečiojo amžiaus universiteto fakultetų dekanai bei aktyviausi pagalbininkai dalyvavo edukacinėje programoje „Vokietijos Saksonija“.
Pirmą kelionės dieną Lenkijoje apsilankėme Vroclavo mieste, pastatytame ant dvylikos Odros upės salų. Tai vienas seniausių ir gražiausių Lenkijos miestų. Susipažinome su senamiesčiu ir jo įžymybėmis, skaičiavome miesto simbolius – bronzinius nykštukus.
Kitą dieną keliavome vaizdingomis Drezdeno apylinkėmis Vokietijoje. Saksonijos Šveicarija – tai uolos, išraižytos gilių tarpeklių, besitęsiančios lygumos. Palei Elbės upę atvykome į Ratheino uolų, tarpeklių, stačių šlaitų ir akmeninių sienų labirintus. Eidami akmeniniu 76 metrų ilgio Bastėjos tiltu, žavėjomės nepaprasto grožio gamtos panorama: skardžiais, arkomis, nusmailintomis uolomis. Kokia gamtos didybė! Papasakoti neįmanoma, reikia pačiam pamatyti.
Aplankėme ir Kionigšteino tvirtovę. Saksonijos kunigaikščiai joje saugojo meno lobius. Apžiūrėjome XVI a. kareivines, šulinį, buvusį ginklų arsenalą, pilį. Nuo gynybinės sienos atsiveria nuostabus vaizdas į Saksonijos Šveicariją. Praeitais metais lankėmės Lenkijos Marienburgo pilyje. Abu objektai panašūs savo didingumu ir paskirtimi. Skiriasi tuo, kad pilis ant žemės, o tvirtovė – ant uolų kalno.
Saksonijos žemių sostinė Drezdenas. Seniau vadintas „Florencija prie Elbės upės“. Pasivaikščiojimo po miestą metu pamatėme katalikų ir protestantų katedras, rezidencinius rūmus, operos teatrą ir kt. Mieste labai daug turistų. Gyvenimas virte verda.
Paskutinę kelionės dieną sustojome prie unikalios medinės Jawor evangelikų bažnyčios. Tai viena iš trijų Taikos bažnyčių Silezijoje. Ji įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tokios bažnyčios nebuvau mačiusi. Savo aukščiu (kaip 4 aukštų namas), balkonais ji man priminė senąjį Lietuvos operos ir baleto teatrą Vilniuje.
Kelionė visiems labai patiko. Daug pamatėme, dar daugiau sužinojome, artimiau susipažinome. Rudenį įspūdžius papasakosime savo fakultetų klausytojams.
Už tai, kad mums suteikė galimybę pakeliauti, praturtinti savo žinias, dėkojame Panevėžio rajono merui Povilui Žaguniui, Švietimo centro direktorei Jurgitai Vaitiekūnienei, mūsų globėjai Linai Šachovai. Dėkojame vėl mus kelionėje lydėjusiam rūpestingam gidui Dainiui Babilui.
Dekanų išvykos akimirkas (nuotraukų autorius Dainius Babilas) galite pamatyti čia>>
Birutė Grabauskienė, Panevėžio rajono TAU Ėriškių fakulteto dekanė