Pašnekesiai su grafiene Rozalija

Rugpjūčio 7 d. Panevėžio rajono TAU Raguvos fakulteto klausytojai, vykdydami Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos „Mokomės, sužinome, dalinamės“ veiklas, dalyvavo seminare „Lietuvos gastronomijos paveldo mozaika“.

Seminaras vyko Raudondvario dvare. Mus pasitiko pati grafienė Rozalija. Pirmoje seminaro dalyje ji pristatė dvaro gyvenimą bei valdžiusių grafų Tiškevičių Raudondvaryje paliktus pėdsakus. Antroje seminaro dalyje kalbėjome apie maistą ir valgymo kultūrą Lietuvoje. Ponia Rozalija pažymėjo, kad maistas ir valgymo kultūra Lietuvoje buvo ir socialinis reiškinys (maitinimosi produktai bei kokybė priklausė nuo turimų pajamų ir padėties visuomenėje). Pasirodo, mūsų kulinarinius įpročius formavo ne kas kita, o Lietuvos didikų valgymo tradicijos. Būtent valdovai ir bajorai diktuodavo gastronominės kultūros madas, o vėliau šios mados pasiekdavo ir miestiečių bei valstiečių stalus. Maisto produktų dominavimas virtuvėje labai priklausė nuo žemės derlingumo. Vietinės virtuvės produktų turtingumo skalėje svarbiausia buvo mėsa, antrieji pagal vertę – pieno, tretieji – grūdų produktai, paskutinėje pakopoje yra tai, kas auga ir gyvena gamtoje – grybai, uogos, žuvys. Žali žirniai ankštyse, kaip ir agurkai, tuo metu buvo priskiriami prie vaisių. Vienas iš dvare vertinamų desertų buvo žali agurkai su šviežiu medumi. Tortai pradėti kepti Bonos Sforcos laikais, tačiau į šiandieninius jie nebuvo panašūs: tortu buvo vadinama bandelė su įdaru, kartais – net nesaldi, įdaryta mėsa ar raugintais kopūstais. Kava – populiariausias karštasis gėrimas Lietuvos dvaruose XIX a. Bajorija ypatingą dėmesį skyrė kavos ruošimo menui bei vartojimo kultūrai.

Po seminaro dar pakeliavome panemune ir aplankėme vieną iš nedaugelio išlikusių medinių klasicistinių dvarų Lietuvoje – Veliuonos dvarą. Nuo Raudonės pilies bokšto pasigrožėjome nuostabiomis apylinkėmis ir Nemuno vingiais. Puikių lektorių Linos (Rozalijos) ir Daivos vedami praturtinome savo žinias apie nacionalinės virtuvės ir valgymo kultūrą Lietuvoje nuo XVI amžiaus bei atnaujinome istorines žinias. Visų Raguvos fakulteto klausytojų vardu dėkojame Švietimo centrui už transporto paslaugas.