„Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?“– taip vadinosi bene pirmasis lituanistų ir istorikų forumas Biržų pilyje, kuriame mūsų rajono mokytojams atstovavo Velžio gimnazijos lituanistės.

Forume dalyvavo daug mokslininkų, mokytojų, netgi mokinių. Profesorius Alfredas Bumblauskas iškėlė istorinio pasakojimo mokykloje tikslus, paskirtį ir pobūdį. Jis teigė, kad šiuolaikinėje modernioje visuomenėje komunikacijos laikais jaunimui sunku orientuotis istorijos laike ir erdvėje. Mokykla turėtų padėti mokiniui adekvačiai pažinti ir vertinti savo kultūrą ir gebėti suprasti ją istorinių mūsų kaimynų atžvilgiu, kad nė viena tauta „negamintų priešų“. Docentas Darius Kuolys teigė, kad istorinio pasakojimo prasmė – formuoti tautos sąmonę, vertybes, kurios kinta. O pažindami istoriją mokiniai formuosis moralinius orientyrus, tautinę savimonę, daugiau pasitikės savo istorija, tuomet ir savimi. Mokytojų misija motyvuoti ieškoti žinių, teisingai jas vertinti, padėti atskirti tiesą nuo netiesos, kol jaunimas neturi didelės istorinės patirties. Anot vadovėlių autoriaus Sauliaus Žuko, geriausias istorijos mokymas – pats gyvenimas, kuriame mokytojo tikslas padėti teisingai orientuotis. Siekiant, kad mokinys domėtųsi Lietuvos istorija, istorinis pasakojimas turi būti nuoseklus, rišlus ir įdomus. Tyrimai parodė, kad istorinė lietuvių sąmonė labai lengvai minkoma. Aišku, šiais laikais, vėl sustiprėjus grėsmei iš Rytų, tai baugina. Kitos problemos – emigracijos akivaizdoje, anot istoriko Rimvydo Laužiko, svarbiausia vertybė jaunimui turėtų būti graži, pilietinė, šiuolaikiška Lietuva. Pasakojimo apie ją įdomumas priklauso nuo to, kiek jis susijęs su mokinio gyvenimu, jo patirtimi. Mokytojai ir mokiniai kalbėjo apie tai, kad informacija turėtų būti atrinkta, jos neturi būti per daug. Bet ir mokiniams pagaliau vertėtų įsisąmoninti, kad mokymasis yra darbas, įsipareigojimas, ne vartojimas. Anot lituanistės D. Eigminienės, mokiniui reikia gauti turinio, žinių, be jų kritinio mąstymo nebus. Apie Lietuvos pasakojimo tęstinumą, jo gaires kalbėjo literatūrologė Viktorija Daujotytė. Forumo dalyviai, diskutavę istorinėje Biržų pilyje, nusprendė, kad istorikai ir lituanistai drauge turi padėti mokiniui kurti Lietuvos pasakojimą – teisingą, suprantamą, įdomų. To galima būtų pasiekti dalykų integracija, naujų integruotų vadovėlių leidimu.

Irena Kairevičienė, Panevėžio rajono lietuvių kalbos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė

Grįžti atgal