Map
Facebook
Žemėlapis
PRŠC PPT padalinys
Pedagoginės psichologinės tarnybos padalinys
Metodinė veikla
Mokytojų metodinių būrelių veikla
TAU
Trečiojo amžiaus universitetas
SPORTAS
Sporto renginiai
Projektai
Švietimo centro projektai
Registracija
Renginių kalendorius, registracija į renginius

2014-12-01 Rašymo terapijos prasmė

Lapkričio mėnesį vyko integruotas lituanistų ir pradinių klasių mokytojų kvalifikacijos tobulinimo renginys „Rašymo terapija“. Renginį ir rašymo terapijos užsiėmimus vedė Klaipėdos universiteto reabilitacijos katedros docentė, gydytoja psichoterapeutė, poezijos terapijos pradininkė Lietuvoje, Rašytojų sąjungos narė, poetė Jūratė Sučylaitė.

Jūratė Sučylaitė išleidusi vienuolika eseistikos, prozos ir poezijos knygų. Šiemet skaitytojams pristatė naują poezijos rinkinį „Žodžio laukai“. Jame poetė teigia, kad žmogaus išlikimas – kalbėjimo laisvės išsaugojimas, gilinimasis į vidinį pasaulį, sielos ir gamtos pasaulių vienovė, nuskaidrėjimas galimas tik juose. Viltį pakilti virš kasdienybės poetei suteikia biblioterapija. Savo praktikoje ji derina tradicinę ir netradicinę (poezijos, rašymo terapijos) mediciną. Niekas taip nepaveikia žmogaus, kaip išsikalbėjimas, bendravimo džiaugsmo atradimas. Rašytojos romane „Susitikimas su ragana“ kalbama apie žmogaus susidūrimą su baimėmis. Kaip jas nugalėti? Kaip suprasti save? Kaip padaryti, kad žmogui būtų lengviau gyventi begaliniame lėkime? Dažnai gali padėti knyga, kuri, anot Ruseckaitės, yra paminklas žodžiui. Tačiau daugybė žmonių neskaito knygų, vadinasi, jiems knyga nepadeda pažinti savęs, tokiems žmonėms labiau tiktų rašymas.

Poezijos ir rašymo terapijos pradininkė Lietuvoje Jūratė Sučylaitė kalbėjo apie tai, kaip emociškai padėti žmogui. Prieš 14 metų mūsų rajone gydytoja vedė šalies lituanistams poezijos terapijos seansą, kurio dar ir dabar dalyvės nepamiršta. Tačiau šįsyk, grįžusi iš konferencijos Suomijoje, Jūratė Sučylaitė didesnį dėmesį kreipė į rašymo terapiją. Rašymas yra viena iš svarbiausių sąlygų ir galimybių žmogui SUSTOTI. Daugelis išgyvena baisų tempą, tuo pačiu ir mokytojai, dažnai susergama. Liga žmogui yra kaip ženklas, savaime atsiranda poreikis kažką keisti ir keistis. Gydytoja kalbėjo apie tai, kad iš spaudos, gyvenimo matome, jog lietuvio savivertė dažnai žema, mąstymas negatyvus, dažnas profesinis perdegimas, būdingas ypač mokytojams.

Rašymas, „išsirašymas“, išsisakymas raštu padeda žmogui atsikratyti sunkių, negatyvių minčių. Jeigu žmogui sunku pradėti rašyti, pavyzdžiui, tai, ką jis jaučia, prisimena iš vaikystės, ką regi, pirmas žingsnis – surasti tekste tą žodį, kuris jam svarbiausias ir kitą žodį, kuris veikia blogai ar rodo prastą žmogaus būseną. Ieškoma palyginimų, kuriamas akrostichas, prisiminimų situacijos ar ateities vizijos, svajonės. Kartais nuo teksto interpretavimo einama prie žmogaus vidaus, jausmų, būsenų išsisakymo. Kai žmogus pradeda rašyti, jis savaime turi viską pamiršęs gilintis į save, susimąstyti. Tai jau SUSTOJIMAS. Gydytoja ant popieriaus juostelės skatino užrašyti dešimt punktų, kaip žmogus padeda sau gyventi, ką sau malonaus veikia, ir dešimt dalykų, ką žmogus daro nenorėdamas. Jeigu juostelę sulenksime į ratą, svarbu, kas atsidurs išorinėje pusėje. Jeigu juostelę pasuksime, viskas apsivers aukštyn kojom – taip ir realiame gyvenime, bėga žmogus užburtame rate, kuriame sukasi neigiamos ir teigiamos emocijos. Toks juostos rašymas skatina žmogų pažvelgti, kas gi jo viduje. Tai labai svarbu, nes lėkdamas žmogus praranda savąjį „aš“, bet kokį jautrumą aplinkai, sau ir artimiesiems. Dažnai atbunka. Skaitymas, rašymas, kalbėjimas, anot J.Sučylaitės, padeda žmogų laisvinti nuo trauminių dvasios situacijų. Kūrybos erdvė padeda nutolti nuo dramatiškos realybės, nauja susikurta erdvė nebesunki, nežeidžianti. Atsiranda noras įsiklausyti į save, atpažinti savo pojūčius. Kūrimas „čia“ ir „dabar“ suteikia bendruomeniškumo jausmų, žmogus nebesijaučia vienišas, nesuprastas, nes išklausomas. Kartais seanso dalyviai taip emociškai atsipalaiduoja, kad susigraudina, net išsiverkia. Po to pasijaučia geriau. Terapijos seansuose paprastai nereikia interpretuoti, ką žmogus parašė ar pasakė, reikia klausti paties žmogaus, jį išklausyti. Šio užsiėmimo metu, rašydami apie svarbias gyvenime situacijas ar vaikystę (anot V.Daujotytės, didžiosios patirtys yra vaikystėje), daugelis mintimis nusikėlė prie jūros. Vadinasi, mokytojai, ieško sau dvasinės galios, energijos, pabėgimo nuo kasdienybės. Matyt, iš tiesų nešame sunkią naštą. Todėl ir gydytojos psichoterapeutės J.Sučylaitės paklausėme, kaip dirbant su ypač sudėtingos psichikos ligoniais dar įmanoma kurti tokią giedrą ir optimistinę poeziją, kaip pačiai nesugniužti. Vietoj atsakymo labai tiko poetės eilėraščio „Švintančios akys“ žodžiai:

Bet, Viešpatie,

man gera būti kempine,

visą laiką

plauti ir plauti langą

ir atgimti,

daug kartų atgimti

švintančiose akyse.

Tokia poetės, menininkės, gydytojos ir moters paskirtis šioje žemėje. Beje, Jūratė Sučylaitė labai gera skaitovė, tad renginio pabaigoje jos skaityti eilėraščiai iš naujausios poezijos knygos „Žodžio laukai“ susitikimo dalyviams buvo puikiausia eilėraščio terapija. Manau, popietė su tokiu dvasiškai turtingu ir energetiškai stipriu žmogumi mums padėjo tarsi iš naujo bent trumpam atgimti ir įsiklausyti į save. Pagaliau SUSTOJOME.

Panevėžio rajono lietuvių kalbos metodinio būrelio pirmininkė Irena Kairevičienė

Grįžti atgal

 

 

 

Loading

Biudžetinė įstaiga Panevėžio rajono švietimo įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Įmonės kodas 195271084 
Beržų g. 50
36145 Panevėžys
Tel. +370 45 582 971,
       +370 45 462 813
El.p. centras@prsc.lt

Straipsnių archyvas

Lankytojai

Šiandieną 57

Šią savaitę 356

Šį mėnesį 1883

Iš viso 149805

Renginių akimirkos