Pirmą šių metų užsiėmimą TAU Raguvos ir Šilų fakulteto klausytojai pradėjo susitikimu su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audrone Galvonaite. Paskaitos tema –„Ekstremalėjantys meteorologiniai reiškiniai ir klimato kaita“. Lektorė savo paskaitą pradėjo M.Tveno žodžiais, kad „klimatas yra tai ko Jūs tikitės, o orai – tai ką gaunate“. Ir nuo savęs dar pridėjo, kad ir tai – ko Jūs nusipelnėte.

Klimatologė teigė, kad pastaruoju metu ypač išaugo susidomėjimas klimatu bei jo įtaka žmogui. Svarbiausia šio susidomėjimo priežastis yra klimato pokyčiai, pastebimi ir globaliai, ir kiekvienoje vietovėje. Lektorė akcentavo tai, kad žmonių jautrumas orams yra nevienodas. Meteolabilūs žmonės ypač jautriai reaguoja į oro pokyčius: jaučia galvos ar sąnarių skausmą, maudimą senų žaizdų vietose. Meteostabilūs asmenys tokio poveikio visai nejaučia. Jautriausi klimato pokyčiams yra pagyvenę žmonės, nes dažniausiai serga įvairiomis ligomis, vaikai, kadangi dar neturi susiformavusio atsparumo, ir socialiai izoliuoti žmonės. Orai trukdo gerai jaustis mažiausiai pusei, o gal net 2/3 gyventojų.

Daktarė didelį dėmesį skyrė tėvams, kurie kartu su vaikais keliauja po pasaulį, teigdama, kad staigus klimato ir orų pasikeitimas, staigūs temperatūrų pokyčiai turi neigiamą poveikį vaikų organizmui, nes kūnas patiria didžiulį stresą.

Mokslininkės teigimu, per pastaruosius penkiasdešimt metų klimato kaita labai paspartėjo dėl žmonių vykdomos veiklos. Šiltėjant klimatui intensyvesni ir pavojingesni tampa meteorologiniai reiškiniai: perkūnijos, stiprus vėjas (škvalas, viesulas), smarkus lietus, stambi kruša, stipri pūga, kaitra, tirštas rūkas. Kartais pavojingi meteorologiniai reiškiniai gali tapti katastrofiniais ir sukelti tragiškas nelaimes. Klimatologė akcentavo, kad nereikia painioti klimato su orais: klimatas esąs ilgalaikis procesas, kuris anksčiau pasikeisdavo per 1000 metų, o dabar nepalyginti trumpiau – per žmogaus gyvenimą. Klimato kaitai įtakos turime mes patys. Nukirsti medžiai, uždengti stogai, iškasti tvenkiniai ir kita mūsų veikla turi tam įtakos. „Pavyzdžiui, jūs išsikasėte didelį tvenkinį kieme ir taip pakeitėte ne tik savo kiemo, bet ir kaimyno mikroklimatą“,– sako lektorė. Orai yra trumpalaikiai ir priklausantys nuo daugybės faktorių, kurių nė vienas sinoptikas negali nuspėti. „Lietuviai jaučiasi vis nelaimingesni, nepatenkinti. Šypsokimės! Pykdamas žmogus prisišaukia ligų“, – optimistiškai užbaigė fizinių mokslų daktarė A. Galvonaitė.
Dėkojame Švietimo centro darbuotojamas, pakvietusiems lektorę, ir nuoširdžiai sutikusiems bei suteikusiems patalpas Raguvos gimnazijos šeimininkams.

IRENA SABALIAUSKIENĖ PANEVĖŽIO R. TAU RAGUVOS FAKULTETO DEKANĖ

Grįžti atgal